Žmonės mane vadina ragana. Aš save taip pat.
Gal todėl, kad moku juos pajausti, suprasti, išklausyti ir išgirsti.
Gal todėl, kad tikiu magijos galia, slypinčia kiekviename iš mūsų.
Dalelė jos paslėpta ir mano paveiksluose. Ne juodoji. Ir ne balta. Spalvota. Kaip gyvenimas. Kaip meilė. Kaip ateities pranašystė.
Ir kaip žinojimas, kad visi mes turime savo asmeninį raktą, kuriuo galime atidaryti tik mums skirtas duris į meno pasaulį, kuriame slypi magija. Pamatyti ją per savo matymo prizmę, pajusti ir įsileisti jos energiją, pabūti su ja ir paleisti į supančią erdvę.
Erdvę, kurioje norisi būti, norisi džiaugtis, norisi gyventi.